Jie nusprendė skirtis. Abu tai žinojo jau seniai, tik nė vienas nedrįso ištarti pirmasis. Kai pagaliau prasidėjo pokalbis, atrodė, kad viskas vyks civilizuotai. Suaugę žmonės, du vaikai, bendras butas, automobilis. Reikia tiesiog susitarti.
Po savaitės jau nekalbėjo. Po mėnesio – bendravo tik per advokatus. Po trijų mėnesių – teisme. Vaikai tarp dviejų ugnių, santaupos tirpsta honorarams, o buvę partneriai viešai aiškina, kuris blogesnis tėvas.
Tai galėjo baigtis kitaip. Vis daugiau Lietuvos šeimų atranda mediaciją – procesą, kuriame trečia, neutrali šalis padeda susitarti be teismo. Ne todėl, kad tai madinga. Todėl, kad tai veikia.
Kas yra mediacija ir kuo ji skiriasi nuo teismo
Teismas priima sprendimą. Mediatorius – ne. Jo užduotis ne nuspręsti, kas teisus, o padėti abiem pusėms rasti sprendimą, su kuriuo galėtų gyventi abi.
Skirtumas esminis. Teisme vienas laimi, kitas pralaimi. Mediacijos tikslas – kad abu jaustųsi pakankamai patenkinti susitarimu. Tai ypač svarbu, kai šalys ir po ginčo turės palaikyti santykius – o skyrybų atveju, kur yra bendrų vaikų, tai neišvengiama.
Mediatorius yra specialiai parengtas specialistas – dažnai teisininkas ar psichologas, išklausęs papildomus mokymus ir turintis sertifikatą. Jis nekonsultuoja, nevertina, nemoralizuoja. Jis struktūruoja pokalbį taip, kad šalys galėtų išgirsti viena kitą – kartais pirmą kartą per ilgą laiką.
Kodėl šeimos ginčuose mediacija ypač prasminga
Teisminės skyrybos yra viešos. Kas parašyta ieškinyje, atsiliepime, liudytojų parodymuose – visa tai tampa bylos dalimi. Šeimos paslaptys, finansinė situacija, tarpusavio priekaištai – popierius viską pakelia.
Mediacija yra konfidenciali. Kas pasakyta mediacijos sesijoje, lieka toje sesijoje. Nei mediatorius, nei šalys negali naudoti šios informacijos teisme, jei mediacija nepavyktų. Tai sukuria saugią erdvę kalbėti atvirai – apie pinigus, apie nuoskaudas, apie vaikus.
Kitas aspektas – laikas. Teisminės skyrybos Lietuvoje gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki metų ir ilgiau, ypač jei ginčijamasi dėl turto ar vaikų gyvenamosios vietos. Mediacija dažniausiai trunka nuo dviejų iki šešių sesijų per kelias savaites.
Ir dar vienas faktorius, apie kurį retai kalbama garsiai: vaikai mato viską. Jie jaučia tėvų priešiškumą, girdi pokalbius apie bylą, pergyvena dėl kiekvieno teismo posėdžio. Mediacija leidžia sumažinti šią įtampą – kai tėvai sprendžia reikalus prie stalo, o ne teismo salėje.
Kokie klausimai sprendžiami mediacijos metu
Praktiškai visi, kuriuos sprendžia ir teismas. Turto padalijimas – kas kam atitenka, kaip dalijamas bendras nekilnojamas turtas, kaip elgiamasi su paskolomis. Vaikų gyvenamoji vieta – su kuriuo iš tėvų gyvens vaikai, koks bus bendravimo su kitu tėvu grafikas.
Alimentai – kokia suma, kokiu dažnumu, iki kokio amžiaus. Tai dažnai aštriausias klausimas, nes susijęs ir su emocijomis, ir su konkrečiais pinigais.
Mediacijos privalumas tas, kad susitarimas gali būti lankstesnis nei teismo sprendimas. Pavyzdžiui, tėvai gali susitarti dėl kintančio grafiko – vieną semestrą vaikai gyvena pas vieną, kitą – pas kitą. Arba numatyti, kad vienas iš tėvų apmoka konkrečias išlaidas vietoj fiksuotos alimentų sumos. Teismas retai kuria tokias individualias schemas.
Kada mediacija neveikia
Svarbu būti sąžiningiems – mediacija nėra stebuklinga priemonė. Ji neveikia, kai viena šalis kategoriškai atsisako bendradarbiauti. Ji neveikia, kai yra smurto istorija – tokiais atvejais jėgų disbalansas per didelis, kad mediacija būtų saugi.
Ji neveikia, kai viena šalis sąmoningai slepia turtą ar manipuliuoja situacija. Mediatorius neturi teisėjo galių – jis negali įpareigoti pateikti dokumentų, atlikti turto vertinimo, skirti ekspertizės.
Tokiais atvejais teismas lieka vienintelė priemonė, turinti galią privalomais sprendimais. Tačiau net ir tada mediacija gali būti naudinga kaip pirmas bandymas – jei nepavyko, šalys bent aiškiau supranta, dėl ko konkrečiai nesutaria, ir teismo procesas eina greičiau.
Kiek tai kainuoja
Mediatoriaus paslaugos Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 150 eurų už valandą, priklausomai nuo mediatoriaus patirties ir ginčo sudėtingumo. Viena sesija trunka paprastai pusantros–dvi valandas. Jei per keturias–šešias sesijas pasiekiamas susitarimas, bendra kaina – nuo 400 iki 1800 eurų.
Palyginimui: teisminės skyrybos su turto padalijimo ginču ir advokatų honorarais abiem pusėms gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų. Pridėkite prie to emocinę kainą ir prarastą laiką – skirtumas akivaizdus.
Valstybė skatina mediaciją: tam tikrais atvejais galima gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kuri padengia mediacijos išlaidas.
Ką daryti, jei kita pusė nesutinka
Vienas dažniausių klausimų: „Aš noriu mediacijos, bet jis (ji) nenori.” Tokia situacija dažna, bet ne beviltiška.
Pirmiausia – pasiūlymas mediacijos neturėtų skambėti kaip ultimatumas. Geriau pateikti tai kaip galimybę sutaupyti laiko, pinigų ir nervų. Kartais padeda trečias asmuo – bendras pažįstamas, šeimos narys ar net advokatas, kuris rekomenduoja mediaciją kaip racionalų žingsnį.
Nuo 2020 metų Lietuvoje privalomoji mediacija taikoma tam tikrose šeimos bylose – teismas gali nukreipti šalis į mediaciją prieš nagrinėdamas bylą. Tai reiškia, kad net jei kita pusė nenori, teismas gali pareikalauti bent pabandyti.
Kas vyksta po sėkmingos mediacijos
Jei šalys susitaria, mediatorius ar šalių advokatai parengia susitarimą, kurį šalys pasirašo. Šis dokumentas gali būti pateiktas teismui tvirtinti – patvirtintas teismo, jis įgauna vykdomojo dokumento galią. Tai reiškia, kad jei viena šalis nesilaikys susitarimo, kita gali kreiptis į antstolį.
Praktikoje savanoriškai pasiekti susitarimai vykdomi kur kas dažniau nei teismo sprendimai. Priežastis paprasta – žmogus labiau linkęs laikytis to, dėl ko pats sutiko, nei to, ką jam primetė teismas.
Kur kreiptis
Lietuvos mediatorių sąrašas skelbiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos svetainėje. Tačiau daugelis pataria neieškoti mediatoriaus patiems, o kreiptis į ginčų sprendimo srityje besispecializuojančius teisininkus, kurie galės ne tik parekomenduoti tinkamą mediatorių, bet ir padėti pasiruošti procesui, suformuluoti pagrindinius klausimus ir įvertinti galimus scenarijus.
Pabaigai
Skyrybos yra skausmingas procesas, bet jo nereikia daryti dar skausmingesnio. Mediacija neištaisys santykių – ji ir neskirta tam. Ji skirta padėti dviem žmonėms užbaigti vieną gyvenimo etapą ir pradėti kitą su kuo mažiau randų. Ypač kai tarp jų yra vaikai, kurie niekada neturi tapti ginčo įkaitais.
