Kasmet Lietuvos įmonės pasiskolina šimtus milijonų eurų. Dalis šių pinigų padeda verslams augti ir plėstis. Kita dalis – tampa finansine našta, kuri lėtai smaugia. Skirtumą dažnai lemia ne pati verslo paskola, o tai, kaip ji buvo pasirinkta ir kam panaudota.
Kalbėjomės su finansų ekspertais ir verslininkais apie tai, kokie įsitikinimai apie verslo finansavimą neatitinka tikrovės.
Mitas apie užtrenktas duris
„Bankai neduoda paskolų mažiems” – frazė, kurią galima išgirsti beveik kiekvienoje verslininkų diskusijoje. Tačiau statistika rodo ką kita – smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimas Lietuvoje auga jau kelerius metus iš eilės.
Finansų analitikai pastebi, kad problema dažniausiai ne bankų nenore skolinti, o paraiškų kokybėje. Chaotiška apskaita, neaiškūs pinigų srautai, miglotas verslo planas – pagrindinės priežastys, kodėl paraiškos atmetamos.
Verslininkai dažnai ateina su lūkesčiu gauti pinigus, bet negali paaiškinti, kaip juos grąžins. Tai raudonas signalas bet kuriam kreditoriui.
Ilgo termino iliuzija
Renkantis paskolos terminą, daugelis orientuojasi į mėnesinę įmoką. Kuo ilgesnis terminas – tuo mažesnė įmoka, tuo lengviau. Ši logika turi vieną esminę spragą.
Skaičiavimai rodo: 50 000 eurų paskola su 8% palūkanomis per trejus metus kainuoja apie 6 300 eurų palūkanų. Tas pats kreditas per septynerius metus – jau apie 15 000 eurų. Skirtumas – beveik devyni tūkstančiai.
Ekspertai rekomenduoja rinktis trumpiausią terminą, kokį leidžia pinigų srautai. Taupymas mėnesinėje įmokoje dažnai reiškia praradimą bendrame balanse.
Palūkanų žaidimas
Kreditorių reklamos akcentuoja palūkanų normas. 5,9%, 6,5%, 7,2% – skaičiai, kurie turėtų padėti palyginti pasiūlymus. Praktikoje viskas sudėtingiau.
Sutarties sudarymo mokesčiai, administravimo įkainiai, privalomo draudimo kaina – papildomi kaštai, kurie gali smarkiai pakeisti bendrą sumą. Vienas kreditorius su aukštesnėmis palūkanomis kartais kainuoja mažiau nei kitas su žemesnėmis, bet gausybe papildomų mokesčių.
Vienintelis patikimas rodiklis – bendra suma, kurią sumokėsite per visą paskolos laikotarpį. Visa kita – rinkodaros triukai.
Alternatyvų bumas
Tradiciniai bankai nebėra vienintelė galimybė. Per pastaruosius metus Lietuvoje išaugo alternatyvių finansavimo šaltinių rinka – kredito unijos, specializuotos finansavimo bendrovės, tarpusavio skolinimo platformos.
Šie žaidėjai dažnai siūlo greitesnius sprendimus ir mažiau biurokratijos. Kita medalio pusė – paprastai aukštesnės palūkanos ir trumpesni terminai.
Rinkos stebėtojai pataria neapsiriboti vienu pasiūlymu. Skirtingų kreditorių sąlygos gali kardinaliai skirtis, o kelių valandų investicija į palyginimą gali sutaupyti tūkstančius.
Pavojingas perteklius
„Imk daugiau, dėl visa ko” – patarimas, kurį verslininkai girdi iš visų pusių. Rezervas skamba protingai. Tačiau finansų specialistai įspėja apie pertekliaus pavojus.
Kiekvienas pasiskolintas euras kainuoja palūkanas. Jei tie eurai guli sąskaitoje ir nedirba – tai tiesioginiai nuostoliai. Dar blogiau – laisvi pinigai turi savybę rasti panaudojimą, ne visada racionalų.
Rekomenduojama skaičiuoti tiksliai ir pridėti ne daugiau kaip 10-15% rezervą rimtoms nenumatytoms išlaidoms.
Patvirtinimas – ne garantija
Vienas pavojingiausių įsitikinimų: jei bankas davė paskolą – vadinasi, verslas pajėgus. Tai fundamentali klaida.
Kreditorius vertina savo riziką: ar yra užstatas, ar pinigų srautai padengs įmokas, ar yra iš ko išieškoti, jei kas nors nepavyks. Kreditoriaus interesas – atgauti pinigus su palūkanomis. Ne padaryti jūsų verslą sėkmingą.
Galutinė atsakomybė visada lieka verslininkui. Gautas kreditas – ne sėkmės garantija, o įrankis, kurio vertė priklauso nuo naudojimo.
Asmeninio ir verslo riba
Pradedantys verslininkai dažnai renkasi asmenines paskolas verslo reikmėms. Paprasčiau, greičiau, mažiau dokumentų. Tačiau toks sprendimas turi rimtų pasekmių.
Asmeninė paskola reiškia asmeninę atsakomybę visu turtu. Jei verslas nepavyksta – skolos lieka, nepriklausomai nuo įmonės likimo.
Verslo paskola verslo reikmėms, asmeninė – asmeniniams poreikiams. Šią ribą ekspertai pataria brėžti griežtai.
Išvados rinkos dalyviams
Verslo finansavimo rinka Lietuvoje branda. Daugėja alternatyvų, auga konkurencija, gerėja sąlygos. Tačiau kartu didėja ir verslininko atsakomybė priimti informuotą sprendimą.
Greiti sprendimai, paremti reklaminiais pažadais ar pažįstamų patarimais, dažnai kainuoja brangiai. Kelios valandos, skirtos skaičiavimams ir palyginimui, gali sutaupyti tūkstančius eurų ir išsaugoti ramybę metams į priekį.
