Kelionių agentūros rodo saulėtas nuotraukas su besišypsančiais žmonėmis trasose. Draugai pasakoja, kaip nuostabu. Niekas nemini to momento, kai stovi šlaito viršuje, drebėdamas iš šalčio, nes apsivilkai neteisingai.
Slidinėjimo apranga – ne mados reikalas. Tai skirtumas tarp dienos, kurią prisimeni su džiaugsmu, ir dienos, kurią tiesiog išgyveni.
Kalnas – ne miestas
Temperatūra apačioje ir viršuje gali skirtis dešimčia laipsnių. Saulėje šilta, šešėlyje – speigą primenantis vėjas. Ryte šąla, vidurdienį tirpsta, vakare vėl šąla.
Mieste prie penkių laipsnių šalčio užtenka paprastos žieminės striukės. Kalne prie tų pačių penkių laipsnių, bet su vėju ir greičiu – jaučiasi kaip dvidešimt.
Kūnas irgi veikia kitaip. Kopiant keltuvų link – beveik nejudi, šalta. Leidžiantis – adrenalinas, fizinis krūvis, prakaitas. Per penkias minutes būsena pasikeičia radikaliai.
Apranga turi veikti abiem atvejais. Ir čia prasideda sunkumai.
Trijų sluoksnių logika
Sistema paprasta teoriškai, sudėtinga praktiškai. Pirmasis sluoksnis – drėgmės reguliavimas. Antrasis – šilumos izoliacija. Trečiasis – apsauga nuo vėjo ir sniego.
Pirmasis sluoksnis guli tiesiai ant odos ir daro didžiausią įtaką komfortui. Medvilniniai marškinėliai – blogiausia, ką galite pasirinkti. Jie sugeria prakaitą ir laiko prie kūno. Sustojus judėti – šąlate momentaliai.
Sintetika arba merino vilna – vieninteliai variantai. Sintetika pigesnė, greičiau džiūsta. Merino – malonesnė odai, nešiojama kelias dienas be kvapo.
Antrasis sluoksnis – flisas arba pūkinė liemenė. Turi izoluoti, bet leisti drėgmei keliauti toliau. Per storas sluoksnis – perprakaituosite. Per plonas – sušalsite.
Trečiasis sluoksnis – striukė ir kelnės su membrana. Čia svarbūs skaičiai: vandens atsparumas ir kvėpavimas. Žemiau 10 000 mm – per menka rimtesnėms sąlygoms.
Kelnių klausimas, apie kurį tyli
Visi kalba apie striukes. Niekas – apie kelnes. O būtent kelnės dažniausiai sukelia didžiausią diskomfortą.
Kritimas į sniegą – neišvengiamas, ypač pradedantiesiems. Sniego prikimšta po šortų tipo kelnėmis – kelias valandas šlapia ir šalta zona, apie kurią nesinori galvoti.
Kombinezono tipo kelnės su petnešomis – ne senovinė relikvija, o praktiškas sprendimas. Jos apsaugo nugarą nuo sniego, nepaleidžia šalčio per juosmenį, neleidžia marškinėliams išsikišti.
Atrodo mažiau stilingai? Galbūt. Bet komfortas trasoje svarbesnis už nuotrauką kavinėje.
Pirštinės – amžinas kompromisas
Storos pirštinės – šilta, bet nejauti lazdų. Plonos – jauti viską, bet šąla pirštai. Idealaus varianto neegzistuoja.
Patyrę slidininkai vežasi dvi poras. Plonesnes – šiltesnėms dienoms ir tikslesniam valdymui. Storesnes – speigui ir ilgesnėms pertraukoms.
Pirštinių su atskirais pirštais ar kumštinių tipo – asmeninis pasirinkimas. Kumštinės šiltesnės, bet valdymas prastesnis. Daugumai tinka klasikinės su pirštais.
Svarbiausias dalykas – kad būtų pakankamai ilgos ir apdengtų tarpą tarp pirštinės ir striukės rankovės. Tas kelių centimetrų tarpas atviru riešu – tiesus kelias į nušalimą.
Šalmas ir akiniai – ne pasirinkimas
Kai kurie vis dar laiko šalmą nebūtinu dalyku. Statistika kalba kitaip: galvos traumos sudaro trečdalį visų rimtų sužeidimų kalnuose.
Šalmas turi derėti su akiniais. Tarpas tarp šalmo krašto ir akinių viršaus – vieta, kur vėjas ir šaltis prasiskverbia tiesiai į kaktą. Geriausia – pirkti kartu ir išbandyti kombinaciją.
Akinių lęšio spalva – ne estetika. Šviesūs lęšiai – apsiniaukusioms dienoms, kai reikia daugiau šviesos. Tamsūs – saulėtoms, kai akina. Du lęšiai arba fotochrominiai akiniai – investicija, kuri atsiperka.
Ką palikti namuose
Džinsus. Nekvėpuoja, sušlapę tampa ledo šarvais, trina.
Medvilninius apatnius. Jau minėta, bet verta pakartoti.
Šaliką. Užsideda po striuke, trukdo judėti, slysta. Vietoj jo – kaklaskarė arba balaklava.
Aukštakulnius po slidinėjimo. Kojos po dienos kalnuose bus sutinusios. Patogiausi batai, kuriuos turite – tinkamiausi vakarui.
Investicija ar nuoma
Pirmas kartas – nuoma logiška. Neaišku, ar hobis patiks, neaišku, kokie poreikiai.
Bet jei žinote, kad grįšite – slidinėjimo apranga sava atsiperka per keletą sezonų. Nuomos kainos kasmet auga, o sava apranga visada po ranka, pritaikyta jūsų kūnui, išskalbta ir paruošta.
Pirkti nebūtinai reiškia brangiai. Praėjusių sezonų modeliai su nuolaidomis, išpardavimai pavasarį – galimybių rasti kokybiškų dalykų gera kaina pakanka.
Komfortas lemia viską
Slidinėjimas – brangus hobis. Kelionė, apgyvendinimas, pakylos, įranga – sumos kaupiasi greitai. Taupyti ant aprangos, kuri lems, ar diena bus maloni ar kančia – keista ekonomija.
Gerai apsirengęs slidininkas gali būti trasoje iki pat uždarymo. Blogai apsirengęs – po kelių nusileidimų ieško kavinės.
Tikslas juk ne išgyventi. Tikslas – mėgautis.
