Gavote tris pasiūlymus iš skirtingų vežėjų. Kainos skiriasi dvigubai. Pigiausias atrodo per geras, brangiausias – nesuprantamai išpūstas. Kurį rinktis?
Atsakymas ne toks paprastas, kaip „imk pigiausią”. Logistikos kainodara turi savo logiką, ir kas jos nesupranta – permoka arba gauna problemų.
Penki komponentai, iš kurių susideda kiekviena kaina
Atstumas – akivaizdžiausia dalis. Kuo toliau, tuo brangiau. Tačiau priklausomybė ne tiesinė. Maršrutas Vilnius–Kaunas gali kainuoti santykinai daugiau už kilometrą nei Vilnius–Berlynas, nes trumpuose maršrutuose fiksuotos išlaidos (pakrovimas, dokumentai, administravimas) sudaro didesnę dalį.
Krovinio parametrai – svoris, tūris, matmenys. Sunkvežimis gali vežti arba 24 tonas, arba 86 kubinius metrus – priklausomai nuo to, kas „prisipildo” pirma. Lengvas, bet didelis krovinys kainuoja pagal tūrį. Sunkus, bet kompaktiškas – pagal svorį.
Transporto tipas – tentinis, uždaras, referigeratorius, platforma. Kiekvienas turi savo kainą. Jei jūsų kroviniui užtenka tentinio, o užsakote uždarą – permokate be priežasties.
Papildomos paslaugos – pakrovimas, iškrovimas, draudimas, skubus vykdymas, laukimas. Kiekviena eilutė prideda kainą. Sąžiningas vežėjas jas išskiria. Nesąžiningas – paslepia ir „atranda” sąskaitoje.
Rinkos situacija – kai visi veža, kainos krenta. Kai trūksta mašinų – kyla. Sezoniniai svyravimai gali siekti 20–30 procentų.
Kodėl pigiausia kaina dažnai reiškia brangiausia patirtis
Logistikos rinka labai konkurencinga. Jei vienas vežėjas siūlo kainą, kuri 40 procentų mažesnė nei kitų – klauskite savęs: iš kur tas skirtumas?
Dažniausios priežastys:
Subrangovai. Pigiausias pasiūlymas ateina iš tarpininko, kuris perparduos jūsų krovinį kitam, tas – dar kitam. Kiekvienas pasiima savo dalį, o galutinis vežėjas gauna tiek mažai, kad nebeturi motyvacijos rūpintis.
Paslėpti mokesčiai. Kaina „nuo durų iki durų” staiga virsta kaina „iki terminalo”, o paskutiniai kilometrai – papildoma sąskaita.
Seni automobiliai. Pigiau, nes amortizacija mažesnė. Tačiau gedimas kelyje kainuos jums ne pinigais, o laiku ir nervais.
Draudimo spregos. Minimali civilinė atsakomybė – ne tas pats kas pilnas krovinio draudimas. Jei kas nors nutiks, sužinosite skirtumą.
Kaip paskaičiuoti, ar kaina protinga
Orientacinis būdas – kaina už kilometrą pilnam kroviniui (FTL). Lietuvoje ir Europoje normalus diapazonas šiandien – maždaug 1,0–1,4 euro už kilometrą, priklausomai nuo krypties ir krovinio specifikos.
Jei jums siūlo 0,7 euro – kažkas ne taip. Jei prašo 2 euro be aiškios priežasties (skubus, pavojingas, temperatūrinis režimas) – irgi verta klausti kodėl.
Daliniam kroviniui (LTL) skaičiuoti sudėtingiau – čia kaina priklauso nuo to, kaip jūsų krovinys „sutilps” su kitais. Visos krovinių pervežimo paslaugos apima ir dalinius krovinius, ir pilnus – svarbu suprasti, kuris variantas jūsų situacijai optimalus.
Klausimai, kuriuos verta užduoti prieš sutinkant
„Kas tiksliai įeina į kainą?”
Pakrovimas? Iškrovimas? Laukimas? Muitas? Draudimas? Kuro mokestis? Kiekvienas punktas turi būti aiškus. Jei atsakymas „viskas įeina” be specifikacijos – reikalaukite detalių.
„Kas veš fiziškai?”
Ar tai jūsų transportas, ar subrangovas? Jei subrangovas – ar turite teisę žinoti kas? Geriausi vežėjai dirba savo arba patikrintų partnerių transportu.
„Kokia atsakomybė, jei vėluos?”
Vėlavimas logistikoje – realybė. Svarbu ne tai, ar jis gali įvykti, o tai, kas nutiks, kai įvyks. Ar bus kompensuota? Ar informuos iš anksto? Ar padės rasti alternatyvą?
„Kaip seksite krovinį?”
GPS stebėjimas realiu laiku – standartas šiuolaikinėje logistikoje. Jei vežėjas negali pasakyti, kur jūsų krovinys – tai nėra profesionalus vežėjas.
Ilgalaikis partneris vs vienkartinis pasiūlymas
Vienkartiniam pervežimui galite rinktis pagal kainą. Bet jei vežate reguliariai – santykiai svarbiau.
Krovinių pervežimas kaip paslauga remiasi pasitikėjimu. Kai vežėjas žino jūsų krovinių specifiką, jūsų terminus, jūsų prioritetus – procesas tampa sklandesnis. Mažiau klaidų, mažiau nesusipratimų, mažiau laiko, sugaišto aiškinant tą patį kiekvieną kartą.
Be to, lojalūs klientai gauna geresnes sąlygas. Ne dėl to, kad vežėjas „daro nuolaidą” – o dėl to, kad efektyvumas didėja, kai nereikia kiekvieną kartą pradėti nuo nulio.
Raudonosios vėliavos pasiūlyme
Kai kaina nurodyta be PVM ir be kuro priedo – tikėkitės siurprizo sąskaitoje.
Kai „viskas įskaičiuota”, bet nedetalizuota – kažkas bus pamiršta, kol neprisimins sąskaitoje.
Kai sutartis vieno puslapio be jokių sąlygų – reiškia, sąlygos bus tokios, kokias nuspręs vežėjas, kai kils ginčas.
Kai labai skuba jus „užrakinti” – galbūt žino, kad palyginę su kitais pasirinksite ne juos.
Kai negali atsakyti į paprastus klausimus apie maršrutą, laiką, transportą – arba nežino, arba nenori sakyti. Abu variantai blogi.
Praktinis veiksmas: kaip gauti teisingą kainą
Pirmiausia – tiksliai žinokite, ką vežate. Svoris, matmenys, pakuotė, specialūs reikalavimai. Kuo tikslesnė informacija – tuo tikslesnė kaina.
Antra – nurodykite realius terminus. „Kuo greičiau” – ne terminas. Konkreti data leidžia vežėjui planuoti ir siūlyti optimalią kainą.
Trečia – gaukite bent tris pasiūlymus. Ne dėl to, kad rinktumėte pigiausią – o dėl to, kad suprastumėte rinkos diapazoną.
Ketvirta – lyginkite obuolius su obuoliais. Jei vienas pasiūlymas apima draudimą, o kitas ne – tai ne ta pati paslauga.
Penkta – klauskite. Normalus vežėjas mielai paaiškina, iš ko susideda kaina. Tas, kuris vengia atsakyti – tikriausiai turi ką slėpti.
Galutinė mintis
Pervežimo kaina – ne tik skaičius sąskaitoje. Tai visuma: patikimumas, skaidrumas, komunikacija, atsakomybė.
Permokėti nereikia. Bet permokėjimas – tai ne tada, kai mokate normalią rinkos kainą profesionalui. Permokėjimas – tai kai mokate mažiau, bet gaunate problemų, kurios kainuoja daugiau nei sutaupėte.
Protingas pasirinkimas – kažkur per vidurį. Ten, kur kaina atitinka vertę, o vežėjas atitinka žodžius.