Atėjus žiemai daugelis šeimininkų pastebi, kad jų šuo ar katė elgiasi kitaip. Vienas tampa tingus ir mieguistas, kitas – nepaprastai alkanas, trečias atsisako eiti į lauką net trumpam pasivaikščiojimui. Dažniausiai tai nėra užgaidos – gyvūno organizmas reaguoja į aplinkos pokyčius, ir mūsų užduotis suprasti, ko jam reikia.
Kodėl žiemą augintiniai valgo kitaip
Gyvūnų mitybos poreikiai keičiasi priklausomai nuo sezono, ir tai visiškai natūralu. Šuo, kuris vasarą aktyviai bėgioja parke, žiemą dažnai juda mažiau – trumpesni pasivaikščiojimai, mažiau žaidimų lauke. Tai reiškia, kad energijos sąnaudos sumažėja, ir jei porcijos lieka tokios pat, svoris pradeda augti.
Kita vertus, lauke laikomi šunys ar tie, kurie daug laiko praleidžia šaltyje, turi priešingą problemą – jiems reikia daugiau kalorijų kūno temperatūrai palaikyti. Tokiu atveju įprastas maisto kiekis gali būti nepakankamas.
Katės, net jei gyvena tik namuose, irgi jaučia sezonų kaitą. Sutrumpėjusi dienos šviesa veikia jų biologinį laikrodį, todėl kai kurios katės žiemą tampa miegistesnės ir mažiau aktyvios.
Balansas tarp kalorijų ir maistinių medžiagų
Svarbiausia žiemos mitybos taisyklė – stebėti savo augintinį, o ne aklai sekti instrukcijomis ant pakuotės. Kiekvienas gyvūnas individualus, ir tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam.
Jei pastebite, kad šuo priaugo svorio, verta sumažinti porcijas arba pereiti prie mažiau kaloringos receptūros. Jei, priešingai, gyvūnas atrodo liesesnis ar nuolat alkanas, galbūt jam reikia papildomos energijos.
Maistinių medžiagų kokybė žiemą ypač svarbi. Omega riebalų rūgštys padeda palaikyti sveiką kailį ir odą, kuri šaltuoju sezonu dažnai kenčia nuo sausumo. Baltymai reikalingi raumenų masei išlaikyti, net jei aktyvumas sumažėjęs.
Gyvūnų prekių parduotuvė Lulomet galite rasti įvairių receptūrų, pritaikytų skirtingiems poreikiams – nuo lengvesnių variantų mažai judantiems augintiniams iki energingesnių formulių aktyviems šunims.
Vandens svarba, apie kurią pamirštama
Daugelis šeimininkų mano, kad žiemą gyvūnai geria mažiau, nes nėra karšta. Iš dalies tai tiesa, bet dehidratacija žiemą vis tiek įmanoma – ypač jei namuose veikia šildymas, kuris džiovina orą.
Stebėkite, ar jūsų augintinis geria pakankamai. Katėms, kurios iš prigimties geria nedaug, galima pasiūlyti tekančio vandens fontanėlį arba dažniau keisti vandenį dubenėlyje – šviežias vanduo traukia labiau.
Kailio ir odos priežiūra iš vidaus
Žiemą daugelio gyvūnų kailis tampa blankesnis, oda – sausesnė, kartais atsiranda pleiskanų. Dažniausiai tai susiję ne su liga, o su aplinkos poveikiu – šildomas patalpos, retesnis buvimas saulėje, mažiau judėjimo.
Prieš ieškant specialių šampūnų ar kremų, verta pažvelgti į mitybą. Aukštos kokybės maistas su pakankamu riebalų kiekiu dažnai išsprendžia kailio problemas geriau nei bet kokia išorinė priežiūra.
Kai kuriems gyvūnams naudinga papildomai gauti žuvų taukų ar specializuotų papildų odai ir kailiui. Tačiau prieš pradedant bet kokius papildus, vertėtų pasitarti su veterinaru.
Užimtumas – irgi dalis sveikatos
Žiemos tingumas gali peraugti į nuobodulį, o nuobodulys – į elgesio problemas. Šuo, kuris negauna pakankamai protinės stimuliacijos, gali pradėti graužti baldus ar tapti irzlus. Katė – per daug miegoti arba, priešingai, naktimis kelti sumaištį.
Interaktyvūs žaislai, užuodimo žaidimai, maisto dėlionės – visa tai padeda išlaikyti augintinį aktyvų net tada, kai lauke šalta ir pilka. Kelios minutės protinio darbo gyvūnui duoda tiek pat naudos kaip ilgas pasivaikščiojimas.
Sezonas nėra amžinas
Žiema Lietuvoje trunka kelis mėnesius, ir per tą laiką nereikia drastiškų pokyčių – užtenka dėmesingumo. Stebėkite savo augintinį, reaguokite į jo poreikius ir nepamirškite, kad geriausia priežiūra prasideda nuo kasdienių smulkmenų: kokybiško maisto, švaraus vandens ir jūsų dėmesio.
